stabdyti

stabdýti, stãbdo (stãbdžia), stãbdė tr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; H, R, MŽ, N, I, L 1. K prašyti ar įsakyti, kad einantis, važiuojantis, judantis į priekį sustotų: Kam jį stabdei? J.Jabl. Likau vienas ir be paliovos stabdžiau ir stabdžiau kiekvieną pralekiančią mašiną rš. Stabdysiu žirgelį pas rūtų darželį KrvD9. Aš tavo nešta nevalgysiu, palšų jautelių nestabdýsiu (d.) Drsk. Jenerolai, pulkaunykai, stabdykiat karuomenę MPs. [Dumplės] ir debesų greitų žingsnius stabdýt negalėjo K.Donel. | refl. K. 2. daryti, kad nutrūktų ar sulėtėtų (mechanizmo) veikimas: Kad kas pagenda – stabdýk Dkš. Motociklą galima stabdyti varikliu ir mechaniniais stabdžiais rš. Stabdomasis žiedas VĮ. Stabdomoji rintė VĮ. 3. prašyti pasilikti, apsistoti, būti, neišeiti: Varyti nevarau [už vyro], bet ir nestabdysiu, kad nesakytum: tėvas laimės pavydi LzP. Niekas tavęs nestabdo, gali eit, kur nori, keliai atviri Vvr. Stabdýk nestabdýk, o nakoti negalėsu Skdv. Kodėl juodu nestabdei pasilikti? BsPI18. 4. trukdyti kieno nors eigai, vyksmui, plėtrai: Antiseptikai naikina mikrobus arba stabdo jų dauginimąsi rš. Privati žemės nuosavybė stabdo stambios gamybos organizavimą kaime (sov.) sp. Režisieriai praleidžia tas vietas, kurios, jų manymu, stabdo veiksmą rš. 5. laikyti, kad neplūstų, nesiveržtų: Kapiliarinį kraujavimą rekomenduojama stabdyti sterilia skaryte rš. Nenorėjo išsiduoti, bet balsas nuo stabdomų ašarų drebėjo LzP. 6. neleisti reikštis, tramdyti: Slopinamieji (stabdomieji) nervai slopina arba sulaiko raumenų judėjimus arba liaukų sekreciją V.Laš. Ak, Dieve, ben stabdyk [prastą] orą B410. Jis tau est prisiekęs … narsą savo stabdyti Mž330. Oželis, išgąstį stabdydamas, priejęs pri durų pamatė aviną I.

◊ liežùvį stabdýti nieko nesakyti, nekalbėti prieš: Kad man piktas prieštaravo, aš liežuvį stabdžiau savo KN255.

\ stabdyti; apstabdyti; nustabdyti; pastabdyti; pristabdyti; sustabdyti; užstabdyti